Pradžia EN

Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas (NMP)

Nacionalinėje mokslo programoje „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ buvo vykdoma 2010–2014 metais. Šios programos tikslas buvo suformuluoti bendrąją teorinę socialinio ir kultūrinio tapatumo koncepciją, ištirti ir įvertinti konkrečių tapatumo formų raidą paveldo, šiuolaikinio tapatumo būklės ir šiuolaikinio pasaulio iššūkių poveikio aspektais. Programos tikslų buvo siekiama sprendžiant penkis uždavinius:

  1. fundamentiniai tapatumo prielaidų, jo sampratos ir raiškos formų bei raidos, Lietuvos visuomenės socialinio ir kultūrinio tapatumo formų, jų raidos ir perspektyvų tyrimai;
  2. kultūros paveldo ir visuomenės sąveikos tyrimai bei paveldo ir tapatumo tyrimams būtinos infrastruktūros sukūrimas;
  3.  įvairių (taip pat ir naujų) šiuolaikinio pasaulio iššūkių – globalizacijos, sekuliarizacijos ir kitų – poveikio tapatumui pobūdžio bei poveikio valstybei, kalbai ir kultūrai tyrimai;
  4. įvairių (tarp jų ir naujų) šiuolaikinio pasaulio iššūkių – globalizacijos, sekuliarizacijos ir kitų – poveikio tapatumui pobūdžio, poveikio valstybei, kalbai ir kultūrai tyrimai;
  5. lituanistinio paveldo ir tapatumo vieningos informacinės infrastruktūros koncepcijos parengimas.

Sprendžiant programos pirmą uždavinį buvo suformuluotas naujas teorinis požiūris į tapatumo problemą ir pasiūlyta naujų tapatumo problemos konceptualizacijų, išryškintos tapatumą formuojančios vertybinės nuostatos ir praktiniai vaizdiniai šiuolaikinių filosofinių, sociologinių, istorinių, etnologinių, etc. tyrinėjimų perspektyvoje.

Sprendžiant programos antrą uždavinį įvertinti kolektyvinės atminties tyrimų teoriniai bei metodologiniai pasiekimai, komunikacinės ir kultūrinės atminties tarpusavio sąveikos, atskleistas atminties institucinio valdymo bei funkcionavimo visuomenėje mechanizmas, nustatyta istorinės atminties sąveika su regionine istorija ir kaimyninių šalių naratyvais; išanalizuota Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) vaizdinio kaita Lietuvos ir kaimyninių šalių istoriografijose; išryškintos lietuviškosios tapatybės slinktys sovietmečiu ir Vakarų kultūros reikšmė sovietmečio tapatybei; išnagrinėta išeivijos kolektyvinės atminties transformacija ir jos pavidalai.

Sprendžiant programos trečią uždavinį buvo sukurti nauji archeologinio paveldo vertinimo, įpaveldinimo ar regeneravimo metodai; identifikuota, surinkta, aprašyta ir susisteminta gausi istorinė ir archyvinė etninės architektūros paveldo medžiaga; kurta Lietuvos kultūros paveldo ir tapatumo tyrimams reikalinga duomenų bazė: sukurti paveldą sisteminantys šaltiniai – žodynai, atlasai, vadovai ir katalogai, turintys ne tik akademinės, bet ir praktinės, taikomosios, vertės, populiarinantys Lietuvos kultūros paveldą; sukurtos 5 Lietuvos kultūros paveldą archyvuojančios internetinės duomenų bazės, 2 specialiosios internetinės svetainės, 3 duomenų bazės papildytos naujais duomenimis, 2 projektai suskaitmenino surinktus duomenis.

Sprendžiant Programos ketvirtą uždavinį buvo teoriškai įprasminti šiuolaikinio gyvenimo praktikoje išryškėję iššūkiai paveldui ir tapatumui. Įgyvendinant šio uždavinio projektus naujai konceptualizuotas sekuliarizacijos fenomenas bei su tuo susijusi religinio tapatumo raiška, pateikta originali sekuliarizacijos santykio su globalizacija samprata. Teoriškai išryškinti ir konceptualizuoti kiti šiuolaikinio pasaulio iššūkiai bei išanalizuotas šių, iššūkius atitinkančių, pakitusių fenomenų funkcionavimas visuomenės praktiniame gyvenime.

Sprendžiant programos penktą uždavinį buvo inventorizuoti 3 institucijų (Lietuvių kalbos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto) skaitmeniniai lituanistiniai ištekliai, sukurtas portalas http://meta.vdu.lt/CLARIN/projekto rezultatams skelbti, parengta lituanistinių skaitmeninių išteklių metaduomenų saugojimo bazė, tenkinanti CLARIN reikalavimus; parengti senosios lietuvių kalbos tekstyno tekstologinio ir lingvistinio anotavimo moksliniai ir technologiniai standartai.

Iš viso per penkerius metus programos projektams skirta daugiau nei 4,8 mln. Eur. ir įgyvendinti 58 projektai, kuriuos vykdė beveik 290 mokslininkų iš 14 mokslo ir studijų institucijų.

Programos projektų vykdytojų atlikti inovatyvūs kompleksiniai moksliniai tapatumo ir paveldo tyrimai suteikė valstybės institucijoms moksliškai pagrįstų žinių apie kultūrinio tapatumo raidą Lietuvoje ir kultūros paveldo būklę bei jų poveikį tautos savimonei.

Programos vykdymo moksliniai rezultatai apibendrinti kasmetinėse programos ataskaitose.