Pradžia EN

1 programos uždavinys ir priemonės

Pirmasis NMP „Lėtinės neinfekcinės ligos“ uždavinį – nustatyti socialinių, ekonominių, gyvensenos ir biologinių veiksnių bei jų pokyčių įtaką Lietuvos gyventojų rizikai sirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, moksliškai pagrįsti šių ligų profilaktikos ir kontrolės strateginius principus.

Sprendžiant jį numatyta įgyvendinti šias priemones:

  1. Išaiškinti lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių raidą vaikystės ir paauglystės laikotarpiu, tobulinti jų nustatymo metodus ir kriterijus, prognozuoti šių ligų riziką suaugus. Numatoma tirti vaikų ir paauglių atsitiktinių imčių gyvenseną, jos ryšius su socialiniais ir ekonominiais veiksniais bei sveikata. Vertinti vaikų ir paauglių antsvorio, nutukimo, arterinės hipertenzijos ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių dažnį, tirti jų atsiradimo priežastis. Patikslinti lėtinių ligų rizikos veiksnių vertinimo kriterijus vaikų ir paauglių amžiuje. Remiantis tęstinių vaikų ir paauglių tyrimų duomenimis, prognozuoti lėtinių ligų riziką suaugusiems Lietuvos gyventojams.
  2. Nustatyti lėtinių neinfekcinių ligų epidemiologinės situacijos pokyčius ir moksliškai pagrįsti šių ligų profilaktikos strategijas pagal gyvensenos, biologinius ir genetinius veiksnius. Planuojama vertinti suaugusių Lietuvos žmonių mirtingumo, sergamumo bei gyvensenos pokyčius. Atliekant kartotinius epidemiologinius tyrimus, nustatyti arterinės hipertenzijos, lipidų ir angliavandenių apykaitos sutrikimų, nutukimo ir kitų rizikos veiksnių pokyčius Lietuvos populiacijoje. Remiantis kohortinių tyrimų duomenimis, parengti Lietuvos gyventojų lėtinių neinfekcinių ligų rizikos vertinimo metodikas. Vertinti socialinius ir geografinius šių ligų epidemiologinės situacijos netolygumus. Tirti geno-fenotipo bei geno-ligos sąsajas.
  3. Išaiškinti lėtinių neinfekcinių ligų demografinius, socialinius ir ekonominius netolygumus, ekonomines ir socialines pasekmes, sergančiųjų šiomis ligomis gyvenimo kokybę ir, naudojant šiuolaikines informacines technologijas, – teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir efektyvumą. Bus vertinamas kompleksinis Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai iškeltų uždavinių įgyvendinimas, atlikta Lietuvos sveikatos politikos bei sveikatos priežiūros išteklių analizė. Planuojama vertinti sveikų ir sergančių šiomis ligomis Lietuvos žmonių gyvenimo kokybę, šių ligų nulemto neįgalumo mastus ir ekonominę žalą. Nustatyti gyventojų, tapusių neįgaliais dėl lėtinių neinfekcinių ligų, gyvenimo kokybę bei prarastus gyvenimo metus, gyvenimo trukmę be invalidumo (QALY) ir kitus šiuolaikinius sveikatos rodiklius. Taip pat bus nustatomos pažeidžiamiausios visuomenės grupės; vykdant lėtinių neinfekcinių ligų registrus bus sprendžiama apie profilaktinių programų efektyvumą Lietuvoje.

 

Į pradžią